pasauliuo

pasaũliuo (ž.) adv. žr. pasauliui: 1. Vė[ja]s eita pasaũliuo: tat eita an geresnio oro Prk. Pasaũliuo sukas saulėgrąža Kv. Sukis pasaũliuo Užv. Pasaũliuo varyk [taurelę] – kaip čia užgeri nežmoniškai! Krš. 2. Medis auga ant trobos pasauliuo, ne ant dirvos – nesmelka dirvos Šts. 3. Priš saulę, ne pasaũliuo reik eiti Šts. Pasauliuo kad leka araplanas, i aš matau, o priš saulę ne Šts.